- bujokas
- ×bujõkas (l. bujak) sm. (2), bùjokas (1) Lp 1. bulius, jautis: Kai pakinkydavome jungą bujokų, daug geriau būdavo art kaip arkliais Tr. Jauteliai mano, bujokėliai mano, aš jus ganiau žalioj girelėj VoK187. ║ veršis: Mat kaip auga bujõkas! Antš. 2. Pn prk. pusbernis; žaliūkas: Toks bujokas jau gali šieną pjauti An.
Dictionary of the Lithuanian Language.
